![]() |
|
![]() |
Teikiamos paslaugos:
AKUPUNKTŪRA IR AKUPRESŪRA (TAŠKINIS MASAŽAS) Gydytojai, praktikuojantys senovės Rytų medicinos metodus, susiduria su gydymo meno teiginiais, kurių ieškojimui ir sprendimams buvo pašvęsti tūkstantmečiai. Archeologiniai tyrimai rodo, kad jau prieš 50000 m. buvo naudojamos kaulinės ir akmeninės adatos kai kuriu ligų gydyme. Pastebėta, kad žmogaus kūne yra daug aktyvių taškų, kurie turi funkcinį ryšį su įvairiais organais arba jų sistemomis. Kinijoje šie aktyvieji taškai vadinami "gyvybiškaisiais". Rytų medicina pagrįsta teorija apie kanalus (meridianus), kuriais cirkuliuoja energija. Dauguma taškų, dar vadinamų akupunktūriniais, biologiškai aktyviais, išsidėstę pagal kanalų (meridianų) eigą. Visi energetiniai kanalai susiję vienas su kitu, jų energija perduodama iš vieno šaltinio į kitą. Laisva energijos cirkuliacija būtina normaliam organų funkcionavimui, jos dėka vyksta organizmo atsistatymas. Fizinės ar psichologinės, vidinės ar išorinės priežastys gali sukelti energijos cirkuliacijos sutrikimus, dėl ko sutrikdoma organų ir jų sistemų veikla. Skirtingai veikiant reikalingus taškus (adatomis, masažu, prideginimu ir t.t.) gesinamas ligos procesas ar simptomas, o svabiausia -organizmo prisitaikymo rezervai nukreipiami į pirminės priežasties pašalinimą. Šiuo metu šis gydymo metodas pripažįstamas visame pasaulyje. Gydymas biologiškai aktyvių taškų pagalba abejonių nekelia. Žmogaus kūno paviršiuje ir pastaraisiais dešimtmečiais atrandama jų vis daugiau. Mokslas vis dar nepajėgia iki galo išsiaiskinti, kodėl šie taškai tokie veiksmingi. Viena iš hipotezių pripažįsta biologinėse sistemose (t.p. žmoguje) vykstančių energetinių procesų kvantinę-banginę prigimtį. Teigiama, kad informacijos perdavimas organizme vyksta elektromagnetinio spektro pakitimų dėka. Šis elektromagnetinis srautas ir formuoja tai, ką kiniečiai vadina kanalais ir jų atšakomis. Tik gyvas organizmas būna apsuptas elektomagnetiniu apvalkalu - šiuolaikinės techninės galimybės leidžia jį užfiksuoti. Jo keitimasis yra tampriame ryšyje su organizmo funkcinio stovio pakitimais ir dinamiškai atspindi jo normos ar patologijos stovį. Jau senovėje gydytojai pastebėjo tiesioginį ir atgalinį ryšį tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos. Šiuos teiginius š. m. nagrinėja medicininė kibernetika. Sveikata - tai sėkmingas balansavimas tarp žmogaus (kaip biologinio organizmo) vidinės tvarkos ir dinamiškai besitransformuojančios (kaip teigiamai, taip ir neigiamai) ekosistemos. Liga - tai per didelis žmogaus adaptacinių mechanizmų nelankstumas arba per agresyvus aplinkos chaosas. Organizmui reikalingi pastovūs tam tikri informacijos srautai, kurie leidžia palaikyti dinamišką pusiausvyrą tarp vidinės sistemos ir ekosistemos. Vienas informacijos kelias - nerviniai pluoštai. Jais elektriniai impulsai pastoviai sklinda į centrą ir periferiją, palaikydami organizmo tonusą ir aktyvumą. Antras kelias - skysčių (humoralinis) informacijos srautas. Baltymų molekulės judėdamos kraujo, limfos tėkme nukreipia informaciją į atitinkamus organus, koordinuoja fiziologinius ir biocheminius procesus. Trečias informacijos kelias - elektromagnetinis laukas. Informacija gali plisti biologinių elektromagnetinių virpesių dėka. Šie biologiniai virpesiai būdingi tik gyvam organizmui. Daugeliui Vakarų medicinos tradicijos gydytojų trečią informacijos kelią sunku priimti. Bet, taip pat, daugelis įžymių mokslininkų-materialistų savo didžių atradimų dėka suvokė nepaprastai sudėtingą žmogaus struktūrą ir suprato mūsų pasiekimų galimybių ribotumą. Tarp žmogaus ir kitų pasaulio objektų yra pastovi informacijos apykaita, kurios esmė yra kvantineje šviesos prigimtyje ir biofizikos dėsniuose. Žmogus yra labai jautri informacinė sistema, kurios biologiniam prisitaikymo mechanizmui paleisti gali užtekti minimalių dirgiklių. Prie palankių sąlygų šie dirgikliai gali būti daug kartų sustiprinti ir gali gautis galinga atsakomoji reakcija. Iš to seka paaiškinimas, kodėl šis metodas toks veiksmingas - minimalus dirgiklis (adata, taškinis masažas, šiluma) į tinkamą taškų derinį ir tinkamu laiku duoda optimalų rezultatą. Akupunktūrinis, akupresūrinis poveikis į biologiškai aktyvius taškus yra sudėtingas procesas. Jį galima būtų išskirti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms. Šio gydymo metodo pagalba galima palengvinti labai plataus spektro negalavimus. Akupunktūrinių taškų gydomasis poveikis taikomas esant periferinės nervų sistemos sutrikimams, stuburo, sąnarių ligoms, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ligoms, širdies kraujagyslių sistemos, lytinės funkcijos sutrikimams, alergijai ir t.t. Tai efektyvus metodas skausmo malšinimui. Lėtinio streso atveju padeda atsipalaiduoti, mažina dirglumą, nerimą, miego sutrikimus. Ligų, kurių atveju gali padėti šis gydymo metodas sąrašas ilgas. Akupresūra (taškinis masažs) taikomas ir sveikiems žmonėms, norintiems profilaktiškai stiprinti sveikatą bei išvengti įvairių susirgimų.
PĖDŲ, PLAŠTAKŲ, AUSIES REFLEKSOTERAPIJA Jei kūno aktyvieji taškai daugumoje surišti su energetine kanalų sistema, tai refleksiniai taškai (zonos) pėdoje, plaštakoje, ausyje, skalpo odoje dar sudaro lyg atskiras mikrosistemas. Gydymas per pėdų mikrosistemas, ko gero, yra seniausiais, labiaiusiai paplitęs ir labiausiai terapinės patirties praturtintas refleksoterapijos būdas. Refleksinių zonų terapijos metodas plėtojamas iki šiol. Sudarytos pėdų, plaštakų ir kt. zonų schemos. Šios zonos yra susijusios su pagrindiniais organais, kūno dalimis. Kiekvienas organas, fiziologinis darinys turi savo atitikmenį (projekciją) refleksiniame taške. Taikant kontroliuojamo stiprumo spaudimą į tam tikrus pėdų, plaštakų taškus, galima gydyti visų kūno dalių negalavimus. Šios mikrosistemos - tai lyg distancinio sveikatos valdymo pultai. Gerų gydymo rezultatų, kurie nuolat gaunami veikiant mikrosistemas neįmanoma paaiškinti vien jau žinomais nervinių refleksų mechanizmais. Šios sistemos atspindi teiginį, kad informacija apie dalį glūdi visumoj, o apie visumą - dalyje. Kiekvienas žmogaus organizmo kaip funkcinės sistemos elementas (organas, audinys) yra visumos (žm. organizmo) fragmentas ir kiekvienas fragmentas turi informaciją apie visą funkcinę sistemą. Susirgimo metu ,,signalinė banga" keliauja iš pažeisto organo (ar kūno dalies) į atitinkamą tašką, zoną pėdoje (plaštakoje, ausyje) ir jį suaktyvina. Taškas darosi žymiai skausmingesnis. Masažuojant šį tašką, kyla ,,gydančioji banga", kuri normalizuoja sergančio organo veiklą - įsijungia savigydos mechanizmas. Tinkamai pritaikius gydymo būdus ir metodiką, refleksoterapija sėkmingai taikoma daugelio ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui, bei sveikatingumo palaikymui. Ausies refleksoterapijai (aurikuloterapijai) tiek senovės kinų gydytojai, tiek šiuolaikiniai refleksoterapeutai skiria didelį dėmesį. Ausies taškų gausa (apie 130) ir efektyvumas atskyrė aurikuloterapiją kaip atskirą refleksoterapijos šaką. Sudaryta taškų refleksinė kartografija,kuria remiantis randami šie 1-2 kv.mm. ploto taškeliai. Kiekvienas taškelis turi konkrečią funkciją, konkretų ryšį su tam tikru organu ar kūno dalimi. Kiekvienas organas, fiziologinis darinys turi savo atitikmenį refleksiniame ausies taškelyje, per kurį refleksoterapeutas gali išsiaiškinti jo būseną. Tam tiktu metodu (adatėlėmis, mikromasažu ir tt.) paveikiant tašką įjungiama savireguliacija, kuri šalina pusiausvyros sutrikimus, sukelinčius įv. simptomus ar ligą. Ausies taškai yra efektyvi priemonė ne tik gydymui, bet ir susirgimų diagnostikai. Normoje ausies kaušelio oda neskausminga. Susirgimo pradžioje atitinkamame ausies taškelyje atsiranda skausmingumas. Lėtinės ligos metu, ausies taškelyje, kur projektuojasi ligos pažeistas organas ar kūno dalis, galima stebėti odos paraudimą ar pabalimą, šerpetojimą, gumburėlį, puslytę, opelę ar randelį. Svarbu tai, kad sakausmingumas atitinkamame taške gali pasireikšti žymiai anksčiau negu pirmieji ligos požymiai. Tai padeda laiku išsiaiškinti ankstyvuosius organizmo funkcijos sutrikimus. Stebina ne tik ausų taškų mikrosistemų ir viso organizmo sąsaja, bet ir formos analogija - žmogaus kūno ir jo dalių panašumas. Ausies kaušelis yra panašaus pavidalo kaip žmogaus gemalas. Atitinkamai kaip embrione ausyje projektuojasi organų ir kūno dalių taškai. Formos analogijas t.p. galima stebėti pėdose ir plaštakose.
KLASIKINIS (GYDOMASIS) MASAŽAS Klasikinis masažas dažnai vadinamas ir gydomuoju, nes tradiciškai susiklostė, kad klasikinė sistema dažniausiai taikoma gydomajame masaže. Šis metodas pasiekė mus iš senovės Egipto. Taikomi keturi masažavimo būdai - glostymas, trynimas, maigymas, vibracija. Klasikinis masažas kiek skiriasi nuo specialiųjų masažo sistemų (taškinio, refleksinių zonų ir kt.).Šis masažas mažina raumenų, raiščių įtempimus, sumažina nuovargį, nervinę įtampą, reguliuoja bendrą organizmo stovį, bet jis nepakankamas norint tiksliai orientuotis į konkretaus organo funkcijos sutrikimus. Atsižvelgiant į esamų negalavimų pobūdį, intensyvumą, kiekvienam pacientui individualiai parenkami įvairių gydymo metodikų deriniai. Klasikinis masažas gali būti taikomas kartu su refleksinių zonų masažu, akupunktūra - kartu su taškiniu masažu ar refleksinių zonų masažu ir panašiai. Nugaros sritis pasirenkama kaip privalomo poveikio zona - ji ypač svarbi ir Vakarų medicinos, ir Rytų medicinos požiūriu. Iš stuburo (nugaros smegenų) išėjusios nervinės šaknelės suskyla į daugelį nervų iki pat galūnių. Vieni jų įnervuoja vidaus organus, kiti-odą, raumenis, antkaulį. Masažuojant nugaros sritį daromas refleksinis-gydomasis poveikis raumenims, jungiamajam audiniui, kaulams, vidaus organams. Pagal Rytų mediciną, abiejose stuburo pusėse yra išsidėstę labai jautrūs energetiniai kanalai (meridianai). Masažuojant nugarą ties šiais meridianais, mes geriname energijos cirkuliaciją visame organizme. Daugelis masažo būdų yra persipynę, perimti iš įvairių masažo sistemų ir papildantys vienas kitą. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas, todėl nėra dogmatinių gydymo būdų. Sveikata yra individuali.
Jūsų paslaugoms gydytoja refleksoterapeutė |
![]() |
|
![]() |
|
![]() |
|